To negali būti. To neturi būti, bet yra. Tikras, slegiantis, tamsus, juodas karas. Pavasaris buvo be amo, be žodžių. Dabar žodžiai be spalvų. Juoda pilka balta pilka juoda balta… Taip aiškiau matosi, geriau girdisi. Žodžiai iš raidžių, raidės iš ženklų. Ženklai iš mostų, kirčių, šuorų ir srovių. Lieti ir susilieti, liesti ir susiliesti. Paviršius, irankis, ranka. Iš tamsos, iš vandenų, iš juodų vandenų. Juoda pilkėja, pilka baltėja ir šviesėja. Daigas, stiebas, žiedas. Tamsus miškas, pieva, pumpuras. Dilgynės, sala, krantai. Piliarožė, debesis, krūmai, šėšėlis. Beržas, kelmas, lazdynas, aš. Neapykanta, sunkis, malonė. Nuolankumas, srovė, atspindys. Mirtis susigeria į nupjautą pievą. Beprasmybė ištykšta liūtyje. Baimę nuneša ištvinęs Liepupys. Neapykanta išgaruoja ryto rūkuose. Neviltis išblunka atokaitoje. Melas išsiduoda kūdros raibuliuose. Niekada nebebus taip kaip buvo. Bus kitaip. Su viltimi. Su meile.
Parodoje eksponuojami darbai sukurti šią vasarą įvairiose Lietuvos pievose, pakrantėse, pašiūrėse, salėse, daržinėje, palėpėje, garaže. Tušas, akrilas, popierius, vanduo.