Parodos pavadinimas Koordinatė 55°13’31.5″N 22°53’57.3″E veikia kaip nuoroda į tyrinėjamą miško plotą netoli jaunosios kūrėjos gyvenamosios vietos, pažymėdama medį nuo kurio prasidėjo meninis tyrimas.
Parodoje atskleidžiamas asmeninis menininkės santykis su išskirtu mišku, bandant ji atkurti savitu būdu,- per menines praktikas.
Menininkė iškelia posthumanistinias idėjas ir kviečia išstumti žmogaus kaip „išsiskiriančios“ rūšies viešpatavimą, siūlydama gyventi bendrabūvyje su visa gyvąja ir negyvąja aplinka, priimant save kaip pastarosios dalį.
Parodoje žiūrovo dėmesys sutelkiamas į gamtinius elementus, gamtos cikliškumą, miškus ir kitas aplink mus gyvuojančias ekosistemas permąstant gamtos ir žmogaus ryšį dabartinės ekologinės situacijos kontekste.
Miško paklotė stebima kaip natūralios, mums neįprastai laukinės gamtos fenomenas, tarsi per padidinamąjį stiklą išryškinant detales. Tokiu būdu per meninį tyrimą vyksta savita gamtos ir žmogaus simbiozė, ryšių regeneracija. Stebint kitiems nematomų gyvūnų įpročius, augalus siūloma pažvelgti iš jų perspektyvos. Suvokti gyvius, kurie nėra žmonės, kaip kūrybiškus veikėjus, gebančius kurti ne ką mažiau įspūdingesnius meninius objektus.
Meninio tyrimo pagrindu tampa dienoraščio tipo gamtiniai pastebėjimai: pasakojimai, fotografijos, žemėlapiai, lentelės su tiriamos teritorijos biotopui būdinga klasifikacija, interviu pokalbiai su šalimais gyvenančiais žmonėmis ir Raseinių miškų urėdijos eigulio pareigas einančiu Gintautu Vaitkumi. Žemės sklypo plotą stengiamasi kuo minimaliau pažeisti. Vienintelė daroma intervencija,- tam tikrų gamtinių artefaktų rinkimas parodoms ar ten paliktų nukirstų medžių „pasiskolinimas“ plastmasiams atspaudams sukurti.
Parodose plastmasiniai medžių kamienų antspaudai be šaknų, šakų ar lapų, leidžia sukurti miražišką „fake“ (netikrą) ateities miško interpretaciją. Medžių kamienų spausdinimas iškelia tiražavimo mene klausimą užsimindamas apie žmogaus kuriamą dirbtinį kraštovaizdį, masinę gamybą.
Du metus vykusio tyrimo medžiaga veikia tarsi gidas, padedantis žiūrovui net nematant vietos keliauti autoriaus sudarytu maršrutu.
Ši paroda tai baigiamasis Vilniaus dailės akademijos grafikos katedros studentės Paulės Vaitkutės magistrinis darbas. Vadovas prof. Kęstutis Vasiliūnas.
Paulė Vaitkutė (1996) gyvena ir kuria Vilniuje. Tai – tarpdisciplininio meno jaunoji kūrėja, baigusi grafikos studijas Vilniuje. Paulė Vaitkutė kuria instaliacijas, dailininko knygas, objektus iš dažnai grafikos technologijoms nebūdingų medžiagų tokių kaip raugas, plastmasė, gipsas, agaras ir kit. Kūriniuose dažnai trinama riba tarp meno ir gamtos mokslų, psichologijos ir filosofijos. Kūriniai neretai kalba apie kultūros ir natūros susipriešinimą, vartotojiškumą, plika akimi nepastebimus reiškinius, gamtos dėsnius ir virsmus. Darbuose apmąstoma žmogaus vieta pasaulyje atsižvelgiant į gyvybės rūšių ekosistemas. Kūrybiniams projektams būdingas tęstinumas, perkėlimas į skirtingas erdves. Atliekami stebėjimai, nykimo ir irimo procesų fiksavimas.
2019m. įteikta Ary Stillman stipendija.
Lithuanian